Deivė Hel

- skandinavų mitologijoje vadinama požemio deivė Helheimas arba Helas ir viena iš pagrindinių figūrų, susijusių su mirtimi ir pomirtiniu gyvenimu. Hel yra dievo dukra Loki ir milžinai Angrboda, o jos broliai – vilkas Fenriras ir gyvatė Jormungandas.

Rune Hel yra Rune Hagalazas (ᚺ), žinomas dėl savo gilios sunaikinimo ir transformacijos simbolikos. Tai simbolizuoja chaosą, kuris ateina prieš tvarką, ir griaunančias gamtos jėgas, kurios valosi naujai pradžiai. Ši runa primena, kad Helas, kaip mirusiųjų pasaulio globėjas, reiškia ne tik pabaigą, bet ir perėjimą, po kurio seka atgimimas. Hagalazas sunaikina tai, kas turi vykti, padarydama vietos naujai, atnaujintai būtybei.

Savo prigimtimi Hagalaz runos nėra nei blogis, nei gėris; ji neutrali, kaip ir pati mirtis, o jos buvimas simbolizuoja gyvenimo ciklų neišvengiamumą. Šia prasme ji puikiai atspindi Helą ir jos karalystę, kur nuo ligos ar senatvės mirusios sielos randa ramybę, o jų išmintis ir patirtis gyvena jų palikuonyse.

Ši runa taip pat primena, kad destrukcija ir chaosas yra būtini žingsniai norint atkurti harmoniją. Ritualuose, kuriais siekiama valymas, atsikratant seno ir įnešant naujos energijos, Hagalaz runa padeda priimti šią tiesą ir panaudoti ją giliems pokyčiams bei atsinaujinimui.

Vyriausioji kunigė yra paslapčių saugotojas, vedlys tarp pasaulių, intuicijos ir vidinių žinių simbolis. Ji nekalba atvirai, bet kviečia pažvelgti į savo vidų ir rasti atsakymus.

Ši laso sako: „Tu žinai tiesą. Tiesiog klausyk savęs“.

Vyriausioji kunigė yra už šydo paslėpta išmintis, intuicija, tylus žinojimas... Tai neveikia atvirai, neduoda tiesioginių atsakymų, o per vidinę patirtį veda žmogų į sąmoningumą.

Jos užduotis - mokyti per tylą, vedantis į tikrąjį ponįmaniyu dalykai. Vyriausioji kunigienė žino visas paslaptis, bet jas atskleidžia tik pasiruošusiems.

Ji yra susijusi su mistinės praktikos, nuojautos, sapnai, likimo ženklai. Jei šis arkanas pasirodo makete, tai svarbu sulėtinti tempą, įsiklausyti į save ir laukti, kol paaiškės tiesa.

Bendravimas su rune Hagalazas pabrėžia savo vaidmenį iliuzijų griovėjai. Ji nesuteiks klaidingos vilties, o parodys neišvengiama tiesa.

Vyriausioji kunigienė yra žinios, kurių negalima gauti iš išorės. Ji primena, kad tiesa atskleidžiama tik tiems, kurie moka klausytis.

Tyliai. Atsakymas jau yra jūsų viduje.

Norėdami sužinoti daugiau…

Helas yra riba tarp pasaulių, vieta, kur išsisklaido iliuzijos ir atsiskleidžia tiesa. Tai ne gąsdina, o reikalauja pažvelgti į save, susidurti su tuo, kas paslėpta, susitaikyti su pokyčių neišvengiamybe ir įgyti stiprybės per sąmoningumą.

bet Ar esate pasirengęs patekti į jos karalystę? Ar išdrįsti? eiti giliai į savo sąmonę, kad rastum tai, kas jau seniai pamiršta? Ar priimsi? mirtis kaip transformacija, o tamsa kaip kelias į ponįmanitu?

Per magiškas deivės Helo ženklas Jums gali susisiekite su transformacijos energija, įgykite supratimo apie savo tikrąją prigimtį, išlaisvinkite permainų baimes ir apkabinkite savo jėgą net ir tamsiausiais laikais.

• Pajusk tyla savyje – tai deivės balsas, kviečiantis į tiesą.
• Leisk jai išsklaidykite iliuzijas, paleiskite tai, kas jau seniai mirė, ir atverkite kelią naujam supratimui.
• Pasitikėk jos galia - Ji turi išmintį apie ribą tarp gyvenimo ir mirties, laiko ir amžinybės.

Helas – ne pabaiga, o perėjimas. Tegul jos galia veda jus į vidinį priėmimą, supratimą ir atgimimą.

Siųsti plakatą meditacijoms…

Magiškas darbas su deive Hel veiksmingiausias per jos šventes – Heloviną ir Samhainą. Šios dienos prisipildo ypatingos energijos, kai plonėja ribos tarp pasaulių, o protėvių sielos mums yra arčiau nei bet kada. Helovinas, kaip žiemos pradžios ir suartėjimo su mirusiųjų pasauliu metas, suteikia unikalių galimybių kreiptis į Helą su apsaugos, žinių ir pagalbos prašymais. Samhainas, žymintis rudens pabaigą ir žiemos ciklo pradžią, taip pat svarbus laikas užmegzti ryšį su protėviais ir dirbti valant bei harmonizuojant vidinę būseną. Ritualų ir ceremonijų atlikimas per šias šventes padeda pagilinti ryšį su deive Hel ir suaktyvinti jos apsaugines bei transformuojančias energijas.

Daugiau apie šventes skaitykite...

Runinis tapsmas Pertas (ᛈ) и Isa (ᛁ) idealiai tinka užbaigti magišką veiksmą, susijusį su deive Hel.

• Pertas (ᛈ) yra runų simbolis paslapties ir paslėptų žinių. Ši runa įasmenina perėjimo tarp pasaulių paslaptis, primena ryšį su požemine Helo karalyste ir nuo paprasto suvokimo paslėptą magiją. Pertas taip pat simbolizuoja atgimimą ir transformaciją, todėl ypač tinka ritualams, kuriais siekiama užbaigti ir iš naujo apibrėžti energiją.

• Isa (ᛁ) simbolizuoja taiką, sąstingį ir sustojimą. Tai užšalimo ir sutvirtinimo runa, idealiai tinkanti „uždaryti“ magišką veiksmą ir sukurti barjerą, neleidžiantį efektui peržengti ketinimų. Isa užbaigia darbą ir apsaugo rezultatą, užšaldydama energiją esamoje būsenoje, o tai apsaugo nuo nepageidaujamų pokyčių ar nukrypimų.

Naudodamiesi šiuo tapsmu, jūs uždarote magišką veiksmą, perkeldami jį į deivės Helo apsaugą, palikdami savo ketinimo jėgą nejudrią ir apsaugotą, kaip jos karalystėje.

Taigi, jei stav naudojamas kalbant apie asmenį, jis sunaikina visus energetinius ir emocinius ryšius, kurie buvo tarp jūsų, išvalydami erdvę ir pašalindami bet kokias likusias įtakas. Jei norite vėl užmegzti ryšį su šiuo žmogumi, santykius turėsite kurti nuo nulio, tarsi susitiktumėte pirmą kartą ir neturėtumėte nei bendros praeities, nei prisiminimų apie ankstesnį bendravimą.

Deivė Hel, skandinavų mitologijoje, yra mirusiųjų pasaulio valdovė, Lokio ir milžinės Angrbodos dukra. Jos vaidmuo – valdyti tas sielas, kurios nepateko į Valhalą ar šviesųjį dievų pasaulį, bet atsidūrė mirusiųjų karalystėje Helheime. Jos įvaizdis personifikuoja mirtį ir pomirtinį gyvenimą, kuris randa paralelių kitų tautų mitologijose.

Štai keletas panašių deivių kitose kultūrose:

1. Persefonė (graikų mitologija) - Graikų deivė, valdanti požemį. Kaip ir Helas, Persefonė valdo mirusiuosius ir yra mirties bei sielų perėjimo į pomirtinį gyvenimą simbolis. Persefonė dalijasi savo pareigomis su savo vyru Hadu, kaip Helis dalijasi savo pareigomis su tais, kurie valdo mirusiųjų pasaulį skandinavų mitologijoje.

2. Ištaras (Mesopotamijos mitologija) — Šumerų mitologijoje Ištar, dar žinoma kaip Inanna, yra meilės ir karo deivė, tačiau viename mite ji nusileidžia į požemį pas Ereškigalą, mirusiųjų deivę. Šis mitas apie Ištarą ir jos nusileidimą į mirusiųjų karalystę labai panašus į Helo, kaip mirusiųjų valdovo, vaidmenį.

3. Ereskegal (šumerų mitologija) - Požemio deivė šumerų mitologijoje taip pat personifikuoja mirtį ir pomirtinį gyvenimą. Jos karalystė panaši į Helo karalystę, kurioje yra mirusiųjų sielos, kurios nevertos patekti į dangiškąją dievų nuosavybę.

4. Mitra (indų mitologija) — Indijos mitologijoje dievas Mitra siejamas su sielų kelio nušvietimu pomirtiniame gyvenime ir tam tikra prasme panašus į Helą pagal savo vaidmenį pomirtinio gyvenimo kelionėje. Nors pats Mitras nevaldo mirusiųjų pasaulio, jis vaidina svarbų vaidmenį dvasiniuose perėjimuose.

Kiekviena iš šių figūrų vienu ar kitu laipsniu įasmenina perėjimą, mirtį ir mirusiųjų pasaulį, kaip ir Helas skandinaviškoje tradicijoje.